garbuonėlis

garbuonė̃lis, -ė smob. (2) d. žr. garbuolis: Erškėtėli, garbuonė̃li, nestovėk prie kelio – kaip užširsiu, tai iškirsiu, per tvorą išmesiu TŽII381(Vlk). Ąžuolėli, žalias garbuonėli, po tuo ąžuolėliu žalia vejelė TDrIV151(Vlk). Po ąžuolėliu, po garbuonėliù, dygo rūtelė ir lelijėlė Vrn. Šilai pušynai, trakai beržynai, ąžuolai garbuonė̃liai Brb. Čia rūtelės garbuonė̃lės ir mergelės lelijėlės Smn.